Neretai girdime, jog būti miške yra sveika, o medis gydo, todėl esame raginami daugiau laiko praleisti gryname ore. Nemaža dalis žmonių, klausydami tokių patarimų, tikrai stengiasi sėdėjimą ant sofutės iškeisti į pasivaikščiojimą miško takeliais, tačiau ar dažnas susimąsto, kokia yra miško nauda? Kviečiame sužinoti!
Nejudrus gyvenimo būdas – silpna sveikata
Šiuolaikinė visuomenė absoliučiai skiriasi nuo egzistavusių prieš šimtą, penkiasdešimt ir netgi dvidešimt metų. Žmonės yra sėslesni, dirba sėdimus darbus, važinėja automobiliais, o maisto produktus jiems kurjeriai pristato tiesiai į namus. Negana to, daugelis esame įpratę laisvalaikį leisti virtualiose erdvėse, krimsti nesveikus užkandžius, o tai, deja, nei sveikatos, nei jėgų mums nesuteikia.
Medis gydo – miško nauda fizinei ir emocinei būklei
Miškas jau nuo seniausių laikų laikomas svarbia sveikatai ir net gydančia vieta. Mokslininkų ištirta, jog būtent miško oras yra naudingiausias žmogui, nes yra itin švarus (ne šiaip sau sakoma, jog miškai – žemės plaučiai). O kur dar kitos svarbios lietuviui medžių reikšmės, ypač ąžuolo.
Medžių gerosioms savybėms tirti daug laiko skiria Pietų Korėjos ir Japonijos mokslininkai. Jų teigimu, medžių išskiriamos lakiosios medžiagos, apsaugančios augalus nuo bakterijų, turi didžiulę naudą ir žmogaus sveikatai.
Dauguma didžiųjų pasaulio miestų yra užteršti dėl labai intensyvaus eismo, gamyklų ir fabrikų. Turbūt žinote, jog didelis užterštumas sukelia įvairias kvėpavimo takų ligas ar netgi vėžį? Taigi, norėdami bent kažkiek sumažinti susirgimų riziką pasistenkite kasdien bent trisdešimt minučių praleisti lapuočių ar spygliuočių miške.
Laiko leidimas gamtoje mus veikia ir emociškai, palaiko puikią psichologinę būseną. Anot įvairių mokslinių tyrimų, buvimas miške atpalaiduoja, pakelia nuotaiką, todėl yra būtinas žmonėms, sergantiems depresija ar panašaus pobūdžio ligomis. Žmonėms, patiriantiems daug streso ar nepasitikintiems savimi, taip pat vertėtų išbandyti miško teikiamus privalumus.
Pasivaikščiojimai miške – privaloma?
Kol mes tik kalbame apie miškų naudą, rekomenduojame pasivaikščiojimus gryname ore, tolimojoje Azijos šalyje tai jau yra vienas iš gydymo būdų! 1982m. Japonijos miškų ūkio agentūra ,,maudymąsi miške“ pasiūlė laikyti sveiko gyvenimo būdo dalimi. Maždaug nuo tada gydytojai pacientams pradėjo liepti vaikščioti miške, tikėdami, kad tai gali padėti išgyti nuo tam tikrų ligų.
2005-2006 m. dvidešimt keturiuose šalies miškuose japonai atliko tyrimą, kuris parodė, kad medžiai tikrai teigiamai veikia žmogaus organizmą. Tyrime dalyvavo tūkstantis žmonių, kurių vidutinis amžius buvo dvidešimt vieneri metai. Įrodyta, jog dvidešimties minučių pasivaikščiojimas miške suteikia gana didelę naudą: 15% sumažėjęs streso hormono kortizolio lygis, 1,9% sumažėjęs arterinis spaudimas ir 3,9% sulėtėjęs pulsas.
2010m. dar vienas Japonijoje atliktas tyrimas tik patvirtino ankstesnius rezultatus: miško ar parko medžiai padeda kenčiantiems nuo depresijos, sumažina pyktį, nerimą, nuovargį bei emocinės painiavos jausmą. Nieko nelaukę bent trumpam išeikite į lauką ir mėgaukitės gamtos teikiamais malonumais, juk medis – gydo!
Medis gydo: kodėl būti miške – sveika?
Neretai girdime, jog būti miške yra sveika, o medis gydo, todėl esame raginami daugiau laiko praleisti gryname ore. Nemaža dalis žmonių, klausydami tokių patarimų, tikrai stengiasi sėdėjimą ant sofutės iškeisti į pasivaikščiojimą miško takeliais, tačiau ar dažnas susimąsto, kokia yra miško nauda? Kviečiame sužinoti!
Nejudrus gyvenimo būdas – silpna sveikata
Šiuolaikinė visuomenė absoliučiai skiriasi nuo egzistavusių prieš šimtą, penkiasdešimt ir netgi dvidešimt metų. Žmonės yra sėslesni, dirba sėdimus darbus, važinėja automobiliais, o maisto produktus jiems kurjeriai pristato tiesiai į namus. Negana to, daugelis esame įpratę laisvalaikį leisti virtualiose erdvėse, krimsti nesveikus užkandžius, o tai, deja, nei sveikatos, nei jėgų mums nesuteikia.
Medis gydo – miško nauda fizinei ir emocinei būklei
Miškas jau nuo seniausių laikų laikomas svarbia sveikatai ir net gydančia vieta. Mokslininkų ištirta, jog būtent miško oras yra naudingiausias žmogui, nes yra itin švarus (ne šiaip sau sakoma, jog miškai – žemės plaučiai). O kur dar kitos svarbios lietuviui medžių reikšmės, ypač ąžuolo.
Medžių gerosioms savybėms tirti daug laiko skiria Pietų Korėjos ir Japonijos mokslininkai. Jų teigimu, medžių išskiriamos lakiosios medžiagos, apsaugančios augalus nuo bakterijų, turi didžiulę naudą ir žmogaus sveikatai.
Dauguma didžiųjų pasaulio miestų yra užteršti dėl labai intensyvaus eismo, gamyklų ir fabrikų. Turbūt žinote, jog didelis užterštumas sukelia įvairias kvėpavimo takų ligas ar netgi vėžį? Taigi, norėdami bent kažkiek sumažinti susirgimų riziką pasistenkite kasdien bent trisdešimt minučių praleisti lapuočių ar spygliuočių miške.
Laiko leidimas gamtoje mus veikia ir emociškai, palaiko puikią psichologinę būseną. Anot įvairių mokslinių tyrimų, buvimas miške atpalaiduoja, pakelia nuotaiką, todėl yra būtinas žmonėms, sergantiems depresija ar panašaus pobūdžio ligomis. Žmonėms, patiriantiems daug streso ar nepasitikintiems savimi, taip pat vertėtų išbandyti miško teikiamus privalumus.
Pasivaikščiojimai miške – privaloma?
Kol mes tik kalbame apie miškų naudą, rekomenduojame pasivaikščiojimus gryname ore, tolimojoje Azijos šalyje tai jau yra vienas iš gydymo būdų! 1982m. Japonijos miškų ūkio agentūra ,,maudymąsi miške“ pasiūlė laikyti sveiko gyvenimo būdo dalimi. Maždaug nuo tada gydytojai pacientams pradėjo liepti vaikščioti miške, tikėdami, kad tai gali padėti išgyti nuo tam tikrų ligų.
2005-2006 m. dvidešimt keturiuose šalies miškuose japonai atliko tyrimą, kuris parodė, kad medžiai tikrai teigiamai veikia žmogaus organizmą. Tyrime dalyvavo tūkstantis žmonių, kurių vidutinis amžius buvo dvidešimt vieneri metai. Įrodyta, jog dvidešimties minučių pasivaikščiojimas miške suteikia gana didelę naudą: 15% sumažėjęs streso hormono kortizolio lygis, 1,9% sumažėjęs arterinis spaudimas ir 3,9% sulėtėjęs pulsas.
2010m. dar vienas Japonijoje atliktas tyrimas tik patvirtino ankstesnius rezultatus: miško ar parko medžiai padeda kenčiantiems nuo depresijos, sumažina pyktį, nerimą, nuovargį bei emocinės painiavos jausmą. Nieko nelaukę bent trumpam išeikite į lauką ir mėgaukitės gamtos teikiamais malonumais, juk medis – gydo!
Parengė Neringa Starkovaitė